Na, ką, brangieji mano! Dabar prie reikalo, prie tikrosios esmė, ko čia ir susirinkome!
Manau, sutiksite su manuoju teiginiu, kad nėra tokio mokinio,
baigusio vidurinę mokyklą, ir negirdėjusio A. Camus (Kamiu) pavardės dar
mokykliniame suole: vieni girdėjo, kiti ir skaitė, tačiau perskaičius
,,Krytį" retoriškai drįstu paklausti, ar tai tikrai yra ta literatūra,
kuri privalomai turėtų būti įtraukiama į skaitytinus mokyklinės
literatūros sąrašus. Nepamanykite, kad knyga nepatiko - priešingai, ji
užkėlė labai aukštą kartelę likusioms į iššūkį įtrauktoms knygoms.
Prisipažinsiu, iš šios knygos gavau tą, ko visiškai nesitikėjau:
žinojau, kad pastaroji knyga tikrai gera, bet, kad tokia nuostabi,
tai visiškai nesitikėjau. Tiesa, nelaukdama atsakymo į išsikeltą
retorinį klausimą, atsakysiu pati. Šios knygos skaitytojui nepasakysiu,
kad ,,reikia subręsti" prieš paimant ją į rankas, bet, mano manymu,
šiek tiek ,,išlaukti". Tai knyga, kuri gali būti skaitoma įvairiais
gyvenimo tarpsniais ir vis įvairiai suvokiama. Stebiuosi, kaip tokioje
iš pažiūros mažos apimties knygelėje daug ,,jėgos" ir
išminties. Rafinuotas stilius - balansuotas geram skoniui: tai nėra
skaitalas, bet duodantis daugiau peno tiems, kurie nuosekliai ir atidžiai
skaito. Žodžiu, puikus vakaras (ir ne vienas) su knyga garantuotas!
Knyga nuosekli, dėmesį išlaikanti nuo pat pirmojo iki paskutiniojo
puslapio. Vargu, ar vertėtų tiksliai aprašinėti patį turinį, tuo labiau,
kad aprašymų gausi visą internetinė erdvė: kas nori, tas randa. Be to,
panašaus ,,kalibro" kūrinius trumpai aprašyti būtų šventvagiška - jie
reikalauja gilesnės analizės - juos suprantame kiekvienas savaip ir tai
nuostabu.. Šįkart nesinori būti egoistiškai nusiteikus ir pasiglemžti
skaitymo/ atradimo džiaugsmą.
Nuostabu leisti vakarą (-us) su nuostabiai išverstu (vertėjos L. Rapšytės) kūriniu.
Galiausiai mano įvertinimas: 10++
Dar trumpiau tariant - šedevras, kurį džiaugiuosi atradusi! Atraskite ir Jūs!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą