Albert Camus ,,KRYTIS"

Na, ką, brangieji mano! Dabar prie reikalo, prie tikrosios esmė, ko čia ir susirinkome!

Manau, sutiksite su manuoju teiginiu, kad nėra tokio mokinio, baigusio vidurinę mokyklą, ir negirdėjusio A. Camus (Kamiu) pavardės dar mokykliniame suole: vieni girdėjo, kiti ir skaitė, tačiau perskaičius ,,Krytį" retoriškai drįstu paklausti, ar tai tikrai yra ta literatūra, kuri privalomai turėtų būti įtraukiama į skaitytinus mokyklinės literatūros sąrašus. Nepamanykite, kad knyga nepatiko - priešingai, ji užkėlė labai aukštą kartelę likusioms į iššūkį įtrauktoms knygoms. Prisipažinsiu, iš šios knygos gavau tą, ko visiškai nesitikėjau: žinojau, kad pastaroji knyga tikrai gera, bet, kad tokia nuostabi, tai visiškai nesitikėjau. Tiesa, nelaukdama atsakymo į išsikeltą retorinį klausimą, atsakysiu pati. Šios knygos skaitytojui nepasakysiu, kad ,,reikia subręsti" prieš paimant ją į rankas, bet, mano manymu, šiek tiek ,,išlaukti". Tai knyga, kuri gali būti skaitoma įvairiais gyvenimo tarpsniais ir vis įvairiai suvokiama. Stebiuosi, kaip tokioje iš pažiūros mažos apimties knygelėje daug ,,jėgos" ir išminties. Rafinuotas stilius  - balansuotas geram skoniui: tai nėra skaitalas, bet duodantis daugiau peno tiems, kurie nuosekliai ir atidžiai skaito. Žodžiu, puikus vakaras (ir ne vienas) su knyga garantuotas! Knyga nuosekli, dėmesį išlaikanti nuo pat pirmojo iki paskutiniojo puslapio. Vargu, ar vertėtų tiksliai aprašinėti patį turinį, tuo labiau, kad aprašymų gausi visą internetinė erdvė: kas nori, tas randa. Be to, panašaus ,,kalibro" kūrinius trumpai aprašyti būtų šventvagiška - jie reikalauja gilesnės analizės - juos suprantame kiekvienas savaip ir tai nuostabu.. Šįkart nesinori būti egoistiškai nusiteikus ir pasiglemžti skaitymo/ atradimo džiaugsmą.

Nuostabu leisti vakarą (-us) su nuostabiai išverstu (vertėjos L. Rapšytės) kūriniu.

Galiausiai mano įvertinimas: 10++

Dar trumpiau tariant - šedevras, kurį džiaugiuosi atradusi! Atraskite ir Jūs!

Kobo Abe ,, MOTERIS SMĖLYNUOSE"

Šiai knygai drąsiai skiriu 10/10.

Prisipažinsiu, visada vertinu klasikinę literatūrą tik su apžvalgomis sudėtingiau – ko nemėgstu, tai nemėgstu – geriau vien skaityti. ;)

Seniai planavau ją perskaityti, bet vis po akim papuldavo, kažkas „patrauklesnio“, bet iššūkio įkvėpta pasakiau – atidėlioti nebegalima. Norite paklausti, kodėl įtraukiau į sąrašą? Todėl, kad, kiek žinau, pastaroji įtraukiama į skaitomų literatūrų sąrašus filosofiją studijuojantiems. Tiesa, pati esu toli nuo filosofijos, bet, prisipažinsiu, kad tai nei kiek neatgrasė nuo pasirinkimo. Be to,  pamaniau, kad būsimieji filosofai nebus orientuojami į „pigią“ literatūrą. Taigi norėjau sužinoti, kas, pasak filosofų, yra vertinga ir skaitytina literatūra. Neapsirikau savo pasirinkimu, džiaugiuosi, kad turiu ją perskaitytų knygų bagaže. Nesinori detaliai pasakoti turinio – susidomėjusiems norisi palikti skaitymo malonumą. Pasakysiu tik tiek, kad tenka žemai nulenkti galvą už tai, kad knygos intriga išlaikyta iki pat pabaigos. Baigtis ir paslėpta mintis įstringa giliai ir ilgam. Knyga verčianti mąstyti: tai daugiau alegorinis pasakojimas, nei tiesmuka istorija apie žmogaus išsikeltą specifinį tikslą ir jo siekimą. Kūrinio atomazga, man pasirodė, netikėta:  net ir dūžtančiose formose žmogus turi jausti savirealizaciją. Žodžiu, neverta nedaugžodžiauti, paskaitykite, vertinga literatūra!