Tai ne pirmoji pažintis su Jodi Picoult kūryba. Prisipažinsiu, kad prieš paimdama knygą į rankas, klausiau savęs, kur šįkart mane nukels autorės plunksna: kokius patogius/nepatogius klausimus teks atsakyti ir ką jau ką, bet mąstyti priverčia meistriškai.
Pabūsiu gera ir neatskleisiu knygos turinio. Kas skaitys, tas perskaitys knygos anotaciją, o kas yra skaitęs bent vieną autorės knygą, tai daugmaž žino, ko galima laukti ;) Pagrindine tema ir šįkart išlieka asmenų santykiai: vadinamosios ,,senosios vertybės" ir vėl atsiduria po rašytojos chirurginiu skalpeliu. Prisipažinsiu, knygos pabaiga beveik pribaigė - nesitikėjau, bet tikriausiai ir buvo toks sumanymas siekiant hiperbolizuoti ir taip sustiprinti pagrindinę knygos mintį: mes gyvename tol, kol rūpinamės vieni kitais..
Vertinimas: 5++/5. Išlaikė iki paskutinio puslapio, apimtis neprailgo. Rekomenduoju! Ilgais žiemos vakarais - ypatingai ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą